Statyba2.lt

Apsilankymas Suomiškoje pirtije - tai labai malonus būdas sumažinti psichinę įtampą bei atpalaiduoti įsitempusius raumenis, drauge pakeliant jų gyvybingumą. Gerėja kraujotaka, širdies darbas. Organizmui gausiai prakaituojant, iš jo pašalinami šlakai ir kitos kenksmingos medžiago.

Apie suomišką pirtį

Suomiška pirtis kitaip dar yra vadinama sauna. Suomiškoje pirtyje kaitinamasi apie du, tris kartus, kol pradedama itin prakaituoti. Po pasikaitinimo einama į ežerą, baseiną ar dušą. Žiemą - į eketę. Prieš pirmą kaitinimąsi būtina sudrėkinti kūną. Oro temperatūra saunoje paprastai būna 90-120 laipsnių, gali būti ir 60-70. Tai priklauso nuo besimaudančiųjų norų. Suomiška pirtis sauna yra labai karšta ir sausa. Ant akmenų geriausia pilti gryną vandenį. Suomiškoje pirtyje vanojamasi beržinėmis vantomis.

Po saunos patariama pailsėti. Šaltis atpalaiduoja ir pagyvina. Sauna visada būdavo ir yra vieta, kurioje medituojama, būnama su savimi ir susikaupiama. Joje apsivaloma ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Jei norite išsivalyti odą ar pašalinti šlakus, suomiška pirtis jums tinka kuo puikiausiai. Be to, ji suaktyvina kraujo apytaką, skatina organizmo atsparumą.

Suomiška pirtis namuose

Bene populiariausia pirčių rūšis Lietuvoje išlieka suomiška pirtis. Dabartinė suompirtė yra be didelių pastangų įrengiama netgi mažesniuose butuose. Dažniausiai vonios kambaryje įrengiamos jau pilnai suprojektuotos suomiškos pirtys, kuriose sumontuojama šildymo krosnelė, gultai ir suoleliai kojoms, temperatūros, drėgmės ir laiko matuokliai bei specialus apšvietimas.

Pirčių kabinos namų erdvėje

Namuose galima įsirengti ne tik norimos rūšies vonias, bet ir garo kabinas. Galima rinktis infraraudonųjų spindulių arba garo pirčių kabinas. Infraraudonųjų spindulių pirtys priskiriamos ekonomiškesnių pirčių klasei, jų įrengimas kiek pigesnis ir patogesnis. Infraraudonieji spinduliai daugiausiai veikia kūną ir labai nežymiai pakelia oro temperatūrą, todėl neapsunkina kvėpavimo ir tinka sunkiai karštį pakeliantiems žmonėms.

Pirties gydomosios savybės

Pasikaitinus pirtyje ir išsipėrus vanta, iš organizmo pašalinama labai daug toksinių medžiagų, kurios kaupiasi žmogaus odoje. Ant įkaitintų akmenų galima užpilti ne vien tik vandens, bet ir įvairių vaistinių augalų: eukalipto, mėtų, čiobrelių, jonažolių, ramunėlių, šalavijų ir kitų antpilų. Šiais garais yra gydoma nemažai ligų. Žiemą garinėje pirtyje patariama kaitintis ne mažiau 20-30 minučių bent kartą per savaitę.

Patariama dar iš vakaro ypač sūriame vandenyje pamirkyti ir šiek tiek nuspausti rankšluostį, o kitą dieną juo iki raudonumo įtrinti odą. Praustis pirtyje rekomenduojama ne su muilu, o kukurūzų miltais.

Vantų efektas būnant saunoje:

Dilgėlių vantos padeda, jei skauda sąnarius.
Šermukšnių vantos tonizuoja kūną.
Kadagių vantose yra gausu biologiškai aktyvių medžiagų fitoncidų, apsaugančių nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų.
Liepų vantomis patariama pertis peršalus, nes jos skatina prakaitavimą. Tinka tiems, kurių oda yra sausa ar normali.
Ąžuolinės vantos tinka žmonėms, kurių oda yra riebi, taip išsipėrus, sausėja oda, gydomos uždegiminės ligos. Jos mažina ir padidėjusį kraujospūdį.
Beržinės vantos malšina sąnarių ir raumenų skausmus, padeda užgyti odos žaizdoms.