Statyba2.lt

Tiltas – statinys, jungiantis kelią per žemiau esančią upę, kanalą, tarpeklį, ir pan. Tiltas, esantis virš kelio ar geležinkelio vadinamas viaduku.

Judantys tiltai

Kai kurių tiltų konstrukcija numato dalies ar viso tilto pasukimo ar pakėlimo galimybę, kai tai būtina vandens ar žemės transporto judėjimui užtikrinti. Varstomas tiltas prasiskiria ties viduriu, ir dvi jo dalys pakeliamos kampu, pasukamas tiltas pasisuka į šoną, o pakeliamojo tilto gali pakilti vienas galas.

Kabantys tiltai

Kabantieji tiltai tiesiami dideliais atstumais, jei dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, dėl gilios upės) negalima panaudoti taurų. Tilto važiuojamoji dalis kabo nuo pilonų ant plieninių lynų. Šiuolaikinis tokio tilto variantas – blokinis vantinis tiltas, kuriam stabilizuoti, skirtingai negu kabančiam tiltui, nereikia sunkių inkarinių įtvirtinimų.

Arkiniai tiltai

Dėl lenktos formos arkinis tiltas gali jungti tolimesnius krantus negu sijinis tiltas. Jo atramos abiejuose galuose vadinamos ramtais. Jiems reikia atlaikyti išorinio arkos skėtimo apkrovą. Arkinius tiltus pirmieji iš plytų ar akmens pradėjo statyti romėnai.

Pirmieji tiltai

Pirmieji tiltai buvo per upę permesti rąstai ar dideli plokšti akmenys, išdėlioti vandenyje. Šiuo principu remiamasi statant sijinį tiltą, kurį sudaro lygus paklotas, kartais vadinamas tauru (atramu). Jis gali jungti krantus, atstumas tarp kurių siekia iki 300 m. Gembinis tiltas yra sijinio tilto rūšis: abi tilto puses laiko taurai, viduryje tarp jų yra mažas tarpeklis.

Medinis sijinis tiltelis

Nepakeičiami tiltai ir tilteliai žemumose esančiuose sklypuose, kur reikia įrengti kelią, pavyzdžiui, susisiekimui tarp pagrindinės teritorijos ir kokio nors tolimesnio statinio arba per griovą. Kartais tiltus ir tiltelius stato ir ten, kur aukštas dirvos lygis, bet norima suteikti landšaftui išbaigtumo arba realizuoti kokius nors originalius sumanymus. Tokiu atveju tiltai ir tilteliai naudojami norint pabrėžti vieną ar kitą objektą. Pavyzdžiui, tilteliai, vedantys į rąstinę pavėsinę, sukuria stiliaus su supančios aplinkos landšaftinėmis formomis vientisumą. Taip pat tinkamas sprendimas - iškloti mediena centrinį takelį, vedantį link arkos, medinio paviljono ir pan.  

Jeigu sode yra vandens telkinys, tam, kad jis taptų ne paprasčiausiu atsitiktiniu vandens objektu, o organišku landšafto papildymu, sklypo „žvaigžde", verta apgalvoti ir apie jo atitinkamą apipavidalinimą.  

Pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kaip atrodys priėjimas prie vandens. Vienas iš būdų, kaip įrengti takelį, vedantį link vandens telkinio - bet kokia natūrali medžiaga, kuri organiškai derės su kitais sodo elementais. Pavyzdžiui, mediniai tilteliai. Beje, medis, būdamas pačia šilčiausia ir gyva gamtine medžiaga, idealiai papildo ir akmenį bei metalą (arba atvirkščiai), natūraliai įsilieja į bet kokią architektūrinę kompiziciją, pagyvina bet kokias konstrukcijas, suminkština akmeninės sienos sunkumą, sušildo metalinius elementus.